- kliaugti
- kliaũgti, -ia, -ė intr. 1. žr. kliaugėti 1: Ore kliaugė varnėnai, čirškė žvirbliai A.Vien. 2. kalbėti, plepėti: Bobutė pradėjo be galo, be krašto kliaugt Lzd. 3. smarkiai bėgti, kliaukti: Šaltinėlis kliaugia nuo kalnelio ir šlaitais nubėga ledo melsvumu sp. \ kliaugti; sukliaugti
Dictionary of the Lithuanian Language.
